Mažas atlyginimas ir dideli norai: kaip protingai tvarkytis, kai uždirbate kukliau už draugus ar kolegas

Kasdienybėje lengva pasijusti atsiliekant, kai draugai dažniau keliauja, keičia automobilius ar leidžia sau dažnus apsilankymus restoranuose. Nors uždarbio sumos nesiliepia garsiai, palyginimai vis tiek vyksta: socialiniuose tinkluose, pokalbiuose darbe, šeimos susitikimuose.

Tokioje aplinkoje žmonės su mažesnėmis pajamomis neretai jaučia spaudimą „neatsilikti“ ir priima sprendimus, kurie vėliau skaudžiai atsiliepia finansams. Vis dėlto net ir uždirbant kukliau galima jaustis saugiau, jei sąmoningai tvarkomasi su savo kasdieniais sprendimais.

Socialinis spaudimas ir palyginimai: kodėl tai brangiai kainuoja

Vienas didžiausių iššūkių, kai uždirbate mažiau už savo aplinką, yra nematomas lūkestis gyventi panašiai. Tai gali reikšti dažnesnes vakarienes mieste, brangesnes atostogas ar pirkinius, kurių iš tikrųjų net nereikia, bet „visi juk perka“.

Tokie sprendimai dažnai nėra sąmoningi. Įtaką daro nuovargis, noras pritapti, baimė pasirodyti „skurdžiau“. Problema ta, kad kito žmogaus finansinė realybė gali būti visai kitokia: didesnis atlyginimas, tvirtesnė santaupų pagalvė, paveldėtas turtas ar tiesiog kitokie prioritetai.

Vietoj palyginimų – realus savo skaičių vaizdas

Pirmas žingsnis tvarkantis, kai pajamos kuklesnės, yra nustoti spėlioti ir aiškiai matyti savo finansinę situaciją. Tai nereiškia sudėtingų lentelių ar specialių programų, svarbiausia – žinoti, kiek maždaug gaunate ir kiek vidutiniškai išleidžiate per mėnesį.

Pradėti galima nuo paprasto sąrašo ant popieriaus ar telefono užrašuose. Savaitę ar dvi pasižymėkite pagrindines sumas: maistui, transportui, būstui, pramogoms, skoloms. Tikslas nėra viską suspausti, o pamatyti, kur realiai nuplaukia didžioji dalis uždarbio.

Trijų lygių prioritetai: būtina, svarbu ir „gerai būtų“

Turint mažesnes pajamas, labai padeda aiškus išlaidų suskirstymas pagal svarbą. Užuot bandžius taupyti „iš visur po truputį“, verta skirti dalykus, be kurių neapsieisite, ir tuos, kuriuos galima koreguoti ar atidėti.

• Būtina: nuoma ar paskola, komunalinės paslaugos, bazinis maistas, būtiniausias transportas, vaistai, būtinos mokamos paslaugos.
• Svarbu: mobilusis ryšys, internetas, dalis drabužių ir avalynės pirkinių, nuosaikios pramogos, dovanos, vaikų užsiėmimai.
• „Gerai būtų“: impulsiniai pirkiniai, dažnas maistas išsinešimui, dalis pramogų, brangesni atostogų variantai, daiktai, skirti labiau įvaizdžiui nei poreikiui.

Susirašę taip savo pagrindines sritis, matysite, kur vyksta daugiausia lankstumo. Būtini dalykai suteikia saugumo, svarbūs ir „gerai būtų“ gali būti koreguojami pagal konkrečią mėnesio situaciją.

Kaip atsisakyti „neatsilikimo“ lenktynių

Vienas praktiškiausių žingsnių mažesnes pajamas gaunantiems žmonėms yra aiškiai apsibrėžti, kas jiems suteikia vertę, o kas yra tiktai bandymas neatsilikti nuo kitų. Tai padeda atsakyti į klausimą: ar šitas pirkinys būtinas man, ar tik mano įvaizdžiui kitų akyse.

Naudinga iš anksto apsibrėžti ribas: pavyzdžiui, kiek kartų per mėnesį valgysite ne namuose, kiek realiai galite skirti bendriems pasisėdėjimams, kokią sumą skirsite vienkartiniams spontaniškiems pirkiniams. Tada lengviau pasakyti „šįkart praleisiu“, nes sprendimas nebebūna emocinis, jis paremtas iš anksto nuspręstomis ribomis.

Maži automatizavimo sprendimai, kurie padeda taupyti

Dažnai manoma, kad santaupas gali kaupti tik daugiau uždirbantys. Vis dėlto net ir mažesnes pajamas gaunantiems žmonėms padeda nedideli, bet reguliarūs pervedimai, kurių nereikia kiekvieną kartą spręsti iš naujo.

Galima nusistatyti automatinį nedidelės sumos pervedimą iš pagrindinės sąskaitos į atskirą santaupų sąskaitą iškart po atlyginimo. Tai gali būti tiek keliolika eurų, tiek didesnė suma, svarbiausia – kad ji būtų tvari ir nereikalautų vėliau nuolat „atsigraužti“ santaupų iki nulio.

Pokalbiai su draugais ir artimaisiais: kaip nevaidinti, kai finansai spaudžia

Didelę įtampą sukuria bandymas slėpti, kad šiuo metu leidžiate sau mažiau. Stengiantis neatsilikti nuo draugų polinkio dažnai rinktis brangesnes pramogas, lengva įsipareigoti sumoms, kurios vėliau taps našta.

Neretai padeda paprastas ir atviras sakinys: kad dabar prioritetas yra ramiau tvarkytis, todėl renkatės pigesnes ar paprastesnes pramogas. Dalis aplinkinių tikėtina net pajus palengvėjimą, nes jie patys tyli apie panašias abejones. Nebūtina detaliai aiškintis, užtenka aiškios ribos ir pasiūlymo alternatyvai: pasivaikščiojimas, maistas namuose, nemokami renginiai.

„Noriu daugiau“ jausmas: kaip su juo tvarkytis be saviplakos

Mažas atlyginimas nereiškia, kad negalite norėti geresnio gyvenimo. Problema prasideda tada, kai bandote tą „daugiau“ įgyvendinti iš karto, be aiškaus plano ir atsižvelgimo į realias galimybes. Tuomet greitai atsiranda skolos, permokėti pirkimai išsimokėtinai ar nuolatinis minuso jausmas mėnesio pabaigoje.

Naudinga šiuos norus perkelti iš „čia ir dabar“ į aiškesnę perspektyvą: parašyti sąrašą dalykų, kurių iš tiesų siekiate, ir šalia pasižymėti, kokį konkretų žingsnį galite žengti per ateinantį mėnesį ar kelis. Tai gali būti papildomos kvalifikacijos mokymai, darbo paieška, geresnis miego ir sveikatos režimas, kuris ilgainiui leidžia produktyviau dirbti.

Kaip nesuplanuoti sau per griežtų taisyklių

Dažna klaida, ypač kai pajamos mažesnės, yra bandymas iškart viską suspausti iki kraštutinumo: jokių pramogų, jokių kavinės kavų, jokios vietos spontaniškumui. Toks požiūris dažnai baigiasi tuo, kad po kelių savaičių viskas griūva ir grįžtama į ankstesnius įpročius.

Vietoj to geriau rinktis realistišką kompromisą: palikti nedidelę sumą tam, kas teikia džiaugsmo, bet aiškiai ją apibrėžti. Pavyzdžiui, viena kava su draugu per savaitę, o ne trys, vienas didesnis renginys per mėnesį vietoje kelių mažesnių. Taip neprarandamas gyvenimo džiaugsmo jausmas, bet išlaikomas didesnis saugumas.

Ką galima padaryti jau šią savaitę

Užuot bandžius perkelti visą finansinį gyvenimą „nuo pirmadienio“, verta pasirinkti kelis mažus, bet aiškius veiksmus. Pavyzdžiui, peržvelgti paskutinių dviejų savaičių išlaidas ir pažymėti tris dalykus, kurių galėjote atsisakyti be didelio skausmo.

Dar vienas mažas žingsnis: atsirinkti du ar tris dalykus, kurie iš tiesų labiausiai praturtina jūsų kasdienybę (tai gali būti sportas, knygos ar susitikimai su artimaisiais), ir sąmoningai skirti dalį lėšų jiems, mažinant mažiau svarbius pirkinius. Taip net ir su kuklesniu atlyginimu pamažu kuriate sau artimesnį ir labiau kontroliuojamą gyvenimo būdą.