Naršyklės įskiepių spąstai: kaip atpažinti pavojingus plėtinius ir tvarkyti juos be streso

Daugelis šiandien naršo internete naudodami „Chrome“, „Edge“, „Firefox“ ar kitas naršykles ir bent kelis įskiepius: skelbimų blokavimui, vertimui, slaptažodžiams, kainų palyginimui. Tačiau būtent plėtiniai dažnai tampa tylia silpnąja grandimi, per kurią nuteka duomenys ir lėtėja naršyklė.

Gera žinia ta, kad norint susitvarkyti įskiepius nereikia techninių žinių. Užtenka suprasti kelias taisykles: kuriuos plėtinius verta laikyti, kuriuos riboti, o kurių atsisakyti iš karto.

Kas yra naršyklės įskiepiai ir kodėl jie svarbūs

Įskiepiai (plėtiniai) yra nedidelės programos, kurias įsidiegiate į naršyklę, kad ji mokėtų daugiau: blokuotų reklamą, išsaugotų slaptažodžius, filmuotų ekraną, fiksuotų užrašus. Jie veikia fone kiekvieną kartą, kai atsidarote naują kortelę.

Būtent dėl to įskiepiai turi daug galios: gali matyti, kokius puslapius lankote, kokius tekstus rašote formose, kartais net kokius slaptažodžius vedate. Todėl svarbu atsakingai rinktis, kam suteikiate tokias teises.

Dažniausios problemos: nuo lėtesnės naršyklės iki duomenų nutekėjimo

Perteklinis įskiepių kiekis dažnai jaučiamas paprastai: naršyklė atsiveria lėčiau, puslapiai „galvoja“ ilgiau, ventiliatorius neįprastai burzgia net atidarius kelias korteles. Kiekvienas plėtinys vartoja atmintį ir procesoriaus resursus, ypač jei nuolat veikia fone.

Kita problema yra privatumui ir saugumui pavojingi įskiepiai. Kai kurie renka naršymo istoriją reklamos tikslais, kiti gali pridėti neaiškių reklaminių blokų į svetaines, o blogiausiu atveju bandyti perimti prisijungimo duomenis ar mokėjimo informaciją.

Kaip pasitikrinti, kiek ir kokių įskiepių turite

Pradėti verta nuo paprasto inventoriaus: pasižiūrėti, kiek plėtinių apskritai naudojate. „Chrome“ ir daugumoje „Chromium“ naršyklių adresų juostoje surinkite „chrome://extensions“ arba meniu raskite skyrių „Extensions“ ar „Plėtiniai“. „Firefox“ atveju naudokite „about:addons“ arba meniu nuorodą į papildinius.

Peržvelkite sąrašą ramiai ir sąžiningai: kuriuos tikrai naudojate kasdien ar bent kelis kartus per savaitę, o kurie tiesiog „guli“, nes kažkada reikėjo vienai užduočiai. Pastarieji dažniausiai yra pirmieji kandidatų sąraše trynimui.

Trys įskiepių grupės: būtini, naudingi ir pertekliniai

Patogu visus plėtinius mintyse suskirstyti į tris grupes. Pirmoji yra iš tiesų būtini: pavyzdžiui, darbo įrankis, be kurio neprisijungsite prie vidinės sistemos, jūsų naudojamas slaptažodžių tvarkyklės plėtinys arba skelbimų blokatorius, jei jis akivaizdžiai palengvina naršymą.

Antroji grupė yra naudingi, bet ne gyvybiškai svarbūs: skaičiuotuvai, vertimo įrankiai, kainų palyginimo plėtiniai, dizaino ar spalvų parinkimo įskiepiai. Juos verta laikyti tik jei tikrai naudojate dažnai ir pasitikite kūrėju.

Trečioji grupė yra pertekliniai ar pamiršti: kažkada įdiegti bandymui, seni įskiepiai, kurių funkcijas perėmė kitos programos, arba plėtiniai, kurių paskirties net nebepaminate. Šiuos drąsiai galima išjungti ir po kurio laiko ištrinti galutinai.

Kada įskiepis kelia įtarimą

Yra keli signalai, kad plėtinys vertas didesnio dėmesio. Pirmas požymis: naršyklė tapo žymiai lėtesnė iškart po naujo įskiepio įdiegimo, atsirado keistų iššokančių langų, reklamos pradėjo rodyti net ten, kur jų nebūdavo anksčiau.

Antras ženklas: plėtinys prašo per plačių teisių. Pavyzdžiui, paprastas spalvos parinkėjas, leidžiantis pasirinkti spalvą iš ekrano, neturėtų reikalauti prieigos prie „visų jūsų lankomų svetainių duomenų“ ar „naršymo istorijos“. Jei aprašymas ir prašomos teisės akivaizdžiai nesutampa, verta stabtelėti.

Kaip įvertinti plėtinių patikimumą

Jei negalite nuspręsti, ar įskiepiu pasitikėti, peržiūrėkite kelis dalykus. Pirma, kas kūrėjas: ar tai žinomas prekės ženklas ar įmonė, ar visiškai nepažįstamas pavadinimas, apie kurį internete nieko nerandate. Kūrėjo svetainė ir aiškus kontaktas paprastai yra geras ženklas.

Antra, kiek plėtinys turi atsiliepimų ir kiek jie nuoseklūs. Vien teigiami komentarai be konkrečių detalių gali būti tokie pat įtartini kaip ir daug neigiamų skundų dėl privatumo. Svarbu ir atnaujinimo data: jei įskiepis nebuvo atnaujintas kelerius metus, jis gali būti nesuderinamas ar paliktas be priežiūros.

Kaip tvarkingai atsisakyti nereikalingų įskiepių

Prieš trindami plėtinius, patogu juos pirmiausia tiesiog išjungti. Taip matysite, ar be jų kas nors nustoja veikti. Daugumoje naršyklių šalia kiekvieno įskiepio yra jungiklis, leidžiantis jį laikinai išjungti be galutinio ištrynimo.

Po kelių dienų ar savaitės peržiūrėkite sąrašą dar kartą. Jei nepajutote jokio skirtumo, išjunkite ir tada pašalinkite nepanaudotus plėtinius. Tai ne tik pagreitins naršyklę, bet ir sumažins potencialių saugumo skylių skaičių.

Sąmoningesnis naujų įskiepių diegimas

Ateityje verta taikyti paprastą taisyklę: „viena funkcija, vienas patikimas plėtinys“. Jei diegiate kelis labai panašios paskirties įskiepius, pavyzdžiui, kelis skelbimų blokatorius ar slaptažodžių tvarkykles, dažnai gaunate konfliktus ir nesklandumus, o naudos nepadvigubinate.

Prieš spausdami „Install“ ar „Add to Chrome“, skirkite porą minučių aprašymo, teisių ir atsiliepimų peržiūrai. Geriausia naujus plėtinius diegti oficialiose parduotuvėse: „Chrome Web Store“, „Firefox Add-ons“, „Microsoft Edge Add-ons“. Siųsti įskiepius iš atsitiktinių svetainių verta tik išimtinais atvejais ir po papildomo patikrinimo.

Naudingi kasmėnesiniai įpročiai

Net jei šiuo metu viskas veikia sklandžiai, verta bent kartą per kelis mėnesius peržvelgti įskiepių sąrašą. Tai gali tapti tokia pačia rutina kaip telefone peržiūrėti retai naudojamas programėles ir jas ištrinti.

Trumpa apžiūra užtrunka kelias minutes, tačiau padeda laiku pastebėti pamirštus ar neaiškiai atsiradusius plėtinius. Jei naršyklė staiga pradėjo elgtis neįprastai, pradėkite problemos paieškas būtent nuo šio sąrašo ir laipsniškai išjunkite įskiepius, kol rasite kaltininką.

Kada verta kreiptis pagalbos

Jei įtariate, kad įskiepis galėjo pavogti prisijungimo duomenis ar rodė itin agresyvias, į banko ar žinomų paslaugų prisijungimus panašias formas, verta pasikeisti slaptažodžius ir, jei įmanoma, įjungti dviejų žingsnių tapatybės patvirtinimą.

Darbo kompiuteriuose papildomi žingsniai yra kreiptis į administratorių ar IT skyrių. Tarnybiniai įrenginiai dažnai turi savo taisykles, kokius plėtinius galima naudoti, o atsitiktinai įdiegtas nesaugus įskiepis gali kelti riziką visai organizacijai.

Trumpa išvada: mažiau ir patikimiau yra geriau

Naršyklės įskiepiai gali labai palengvinti kasdienius darbus, tačiau tik tada, kai jie valdomi sąmoningai. Kuo mažiau atsitiktinių ir nenaudojamų plėtinių, tuo švaresnė, greitesnė ir labiau prognozuojama tampa jūsų naršymo aplinka.

Skirkite šiek tiek laiko įskiepių „generalinei tvarkai“, o naujus plėtinius diekite tik tada, kai tikrai žinote, kodėl jų reikia ir kuo jie naudingi. Tai vienas paprasčiausių žingsnių, galinčių pastebimai pagerinti skaitmeninę kasdienybę.