Nedidelis atlyginimas ir kasdieniai pasirinkimai: 5 žingsniai, padedantys gyventi ramiau ir atsidėti ateičiai

Dalis Lietuvos gyventojų gyvena nuo atlyginimo iki atlyginimo ir jaučiasi, kad realiai nieko pakeisti neįmanoma. Tačiau nedidelės pajamos dar nereiškia, kad finansinė ramybė nepasiekiama.

Šiame straipsnyje aptariami konkretūs, nesudėtingi žingsniai, padedantys tvarkytis su kasdienėmis išlaidomis, net jei uždirbate nedaug. Daugiausia dėmesio skiriama ne skaičių spaudimui, o įpročiams ir sprendimams, kuriuos galima pradėti taikyti jau šį mėnesį.

1. Pirmiausia suskaičiuokite ne tik išlaidas, bet ir sprendimus

Daug kalbama apie biudžetą, tačiau žmonės dažnai pavargsta nuo sudėtingų lentelių ir greitai meta. Naudingiau pradėti nuo vieno mėnesio stebėsenos: ne bandyti iškart „susidėlioti viską“, o pamatyti, kas vyksta dabar.

Pasirinkite jums patogų būdą: užrašų knygutę, telefono pastabas ar paprastą skaičiuoklę. 30 dienų fiksuokite ne tik sumą ir pirkimą, bet ir priežastį: kodėl pirkote, ar buvo galima atidėti, ką būtumėte darę vietoj to. Po mėnesio matysite ne vien išlaidas, bet ir savo elgesio modelius.

2. Išskirkite tris jautriausias kategorijas, o ne bandykite keisti viską

Vietoj bandymo apkarpyti kiekvieną eilutę, susitelkite į tris sritis, kuriose išleidžiate daugiausia ir kur realiai įmanomi pokyčiai. Tai dažnai būna maistas ne namuose, spontaniški pirkiniai, transportas ar įvairios smulkios paslaugos.

Kiekvienai kategorijai išsikelkite konkretų tikslą, bet be nerealių pažadų. Pavyzdžiui: sumažinti užkandžių pirkimą degalinėje perpus, į darbą pietus atsinešti bent du kartus per savaitę, dalį kelionių viešuoju transportu pakeisti ėjimu pėsčiomis. Mažesni, įgyvendinami tikslai duoda realų efektą ir motyvuoja tęsti.

3. Naudokite „trijų dienų“ ir „trijų minučių“ taisykles

Impulsyvūs pirkiniai itin skaudūs mažesnes pajamas gaunantiems žmonėms, nes išmuša iš ritmo visą mėnesį. Vienas iš būdų sumažinti tokius pirkinius yra atidėjimas: vadinamoji trijų dienų taisyklė didesniems pirkiniams ir trijų minučių taisyklė smulkesniems.

Didesniam pirkiniui (pavyzdžiui, drabužiams, elektronikai, namų daiktams) suteikite bent tris dienas apsisprendimui. Per tą laiką peržiūrėkite, ar namuose nėra panašaus daikto, palyginkite kainas, permąstykite, ar tai prioritetas. Smulkesniems pirkiniams skirkite bent tris minutes: išeikite iš parduotuvės, apeikite ratą, paklauskite savęs, ar po savaitės vis dar džiaugsitės tuo pirkiniu.

4. Atvirai peržiūrėkite kasmėnesines sutartis ir prenumeratas

Net ir nedidelį atlyginimą gaunantys žmonės dažnai turi kelias prenumeratas ar sutartis, kurių reali nauda seniai sumažėjusi. Tai gali būti televizija, kelios skirtingos filmų ar muzikos platformos, papildomi banko ar telekomunikacijų paketai.

Skirkite vieną vakarą visų sutartinių mokėjimų sąrašui. Atsidarykite banko išrašą ir susirašykite visus pasikartojančius nurašymus: mobilusis ryšys, internetas, draudimai, prenumeratos, narystės. Prie kiekvieno mokėjimo užrašykite, ar per pastarąjį mėnesį ta paslauga realiai buvo naudinga, ir ar įmanoma rinktis pigesnį variantą arba be mokėjimo apsieiti.

Jei gyvenate su šeima ar partneriu, verta aptarti, ar tikrai visiems būtina turėti atskiras paslaugas, ar dalį jų galima bendrinti. Kartais viena bendra filmų platforma ar šeimos mobiliojo ryšio planas leidžia sumažinti sumą neaukojant komforto.

5. Atsargos fondui vietos ieškokite centais, ne šimtais eurų

Dažnas žmogus mano, kad taupyti verta tik tada, kai gali atidėti bent keliasdešimt eurų per mėnesį. Jei pajamos nedidelės, toks tikslas atrodo nepasiekiamas, todėl taupymas atidedamas „vėlesniam laikui“. Tai klaida, nes pats įprotis daug svarbesnis už dydį.

Pradžioje pakanka nedidelės, bet pastovios sumos. Pavyzdžiui, nusistatyti, kad kiekvienos algos dieną automatiškai į atskirą sąskaitą būtų pervedama nedidelė suma, net jei tai tik keli eurai. Svarbu, kad tai vyktų reguliariai ir be papildomo sprendimo kiekvieną mėnesį.

Toks atsargos fondas iš pradžių nepadengs didelių nenumatytų išlaidų, tačiau suteiks psichologinį saugumo jausmą ir sukurs taupymo refleksą. Vėliau, didėjant pajamoms ar mažėjant išlaidoms, sumą galima po truputį kelti.

Įpročiai svarbiau už tobulą biudžetą

Mažas ar vidutinis atlyginimas dažnai sukuria jausmą, kad visi finansiniai patarimai „ne mums“, nes realybėje atrodo neužteks nei maistui, nei būstui, nei dar kažkam taupyti. Tačiau didelę įtaką daro ne tik pajamų dydis, bet ir tai, kaip elgiamės su turimais pinigais.

Pradėti verta nuo žingsnių, kurie nereikalauja papildomų lėšų: fiksuoti išlaidas ir sprendimus, sąmoningai stabtelėti prieš pirkinius, peržiūrėti sutartis, ieškoti net ir labai mažos vietos atsargos fondui. Tokie pokyčiai nepadarys stebuklo per mėnesį, bet per metus jie dažnai pakeičia bendrą finansinę savijautą.

Jei šie žingsniai taps kasdienybės dalimi, bet koks ateities pajamų padidėjimas bus panaudotas kur kas efektyviau. Tuomet pinigai dirbs jūsų naudai, o ne nuolat gesins nenumatytų situacijų gaisrus.