Kaip tvarkytis su namų smulkiais darbais ir „reikaliukais“: paprastas planas, kad niekas neliktų neužbaigta

Smulkūs namų darbai ir buitiniai „reikaliukai“ dažnai neatrodo labai svarbūs, tačiau būtent jie kaupiasi, erzina ir atima daugiau energijos, nei būtų verta. Paskambinti meistrui, pakeisti lemputę, atšaukti prenumeratą, užregistruoti vizitą, išsiųsti grąžinimą, sutvarkyti vieną stalčių.

Tokie dalykai ne visada reikalauja daug laiko, tačiau juos lengva atidėti. Vėliau tai virsta nuolatiniu foniniu nerimu. Toliau pateikiamas praktiškas, žingsniais sudėliotas planas, kaip suvaldyti smulkius buities darbus taip, kad jie nebekrautųsi galvoje ir kalendoriuje.

Kas iš tikrųjų trukdo sutvarkyti smulkius buities darbus

Dažnai manome, kad priežastis yra laiko trūkumas, nors reali kliūtis būna kitur: neaišku, nuo ko pradėti, trūksta sistemos ar tiesiog nemalonu apie tai galvoti. Smulkūs darbai lieka „pakibę“, nes jie nėra nei skubūs, nei įdomūs.

Dar viena problema yra tai, kad šie reikalai būna išmėtyti po skirtingas vietas: galvoje, užrašų knygelėje, „Messenger“ žinutėse, elektroniniame pašte. Tokia padrika informacija apsunkina pradžią, nes pirmiausia tenka prisiminti, ką apskritai reikėtų padaryti.

Vienas sąrašas viskam: kaip susirinkti išsibarsčiusius reikalus

Naudinga susikurti vieną nuolatinę vietą, kurioje gyventų visi namų buities „reikaliukai“. Tai gali būti paprastas popierinis sąrašas ant šaldytuvo, užrašų knygelė ar telefono užrašų programėlė. Svarbiausia, kad vieta būtų lengvai pasiekiama ir nuolat ta pati.

Skirkite 10–15 minučių ir pabandykite iš galvos, el. pašto, žinučių susirašinėjimų susirašyti viską, kas neduoda ramybės: ką reikia paremontuoti, užsakyti, atnaujinti, išsiųsti, atšaukti. Nemėginkite iškart daryti, tik surašykite.

Kaip suskirstyti darbus, kad būtų lengviau pradėti

Ilgas mišrus sąrašas gali gąsdinti, todėl verta jį suskirstyti į kelias paprastas kategorijas. Pavyzdžiui: skambučiai, internetiniai reikalai, fiziniai darbai namuose, vizitai ar išėjimai iš namų. Taip matysite ne krūvą bet ko, o kelias aiškias grupes.

Tokį grupavimą galima pasidaryti labai paprastai: prie kiekvieno punkto pridėti raidę arba žymę (S – skambutis, I – internetui, N – namuose, V – vizitui). Vėliau, kai turėsite, pavyzdžiui, 20 minučių prie kompiuterio, galėsite iškart imti „I“ žymės punktus.

„Mažų langų“ taisyklė: ką daryti per 5–15 minučių tarp kitų užsiėmimų

Smulkiems buities darbams idealiai tinka vadinamieji laiko tarpai tarp kitų veiklų, kai dar neapsimoka imtis didelio projekto, bet yra laisvos 5–15 minučių. Pavyzdžiui, laukiant, kol užvirs vanduo, kol iškeps patiekalas, tarp susitikimų ar ruošiantis išeiti.

Pasinaudokite tomis minutėmis ir sąraše pasižymėkite 1–2 labai mažus punktus. Tai gali būti vienas skambutis, vienas formos užpildymas, vienas daikto nuvežimas į vietą. Svarbiausia iš anksto turėti sąrašą, kad nereikėtų pirmiausia galvoti, ką čia nuveikus.

Trijų žingsnių taisyklė, padedanti įveikti pasipriešinimą

Jei kažkurį laiką atidėliojate tą patį reikalą, dažnai padeda jį suskaidyti į tris labai aiškius žingsnius: pasiruošimas, pats veiksmas, patvirtinimas. Pavyzdžiui, reikia užregistruoti vizitą pas gydytoją.

Pasiruošimas: susirasti reikiamą telefoną ir paciento kortelę. Veiksmas: paskambinti ir užsiregistruoti. Patvirtinimas: pasižymėti datą kalendoriuje ir padėti kortelę į vietą. Kartais užtenka padaryti tik pasiruošimo žingsnį, kad likusi dalis jau atrodytų lengvesnė.

Kaip elgtis su tais reikalais, kurių niekaip nesinori daryti

Jei tam tikrą punktą sąraše vartote savaitėmis, verta savęs paklausti: ar šis reikalas išvis būtinas? Galbūt jis seniai prarado aktualumą, galima jį atidėti neribotam laikui arba visai atsisakyti. Nevisi smulkūs darbai iš tiesų turi būti atlikti.

Jei reikalas vis dėlto reikalingas, bet labai nemalonus, galima pasirinkti vieną iš dviejų kelių: arba susitarti dėl konkrečios dienos ir valandos jam, arba perduoti jį kitam šeimos nariui, draugui ar profesionalui už atlygį. Kartais mažas mokestis už paslaugą atperka ilgai besitęsiantį vidinį pasipriešinimą.

Šeimos susitarimai: kai smulkūs reikalai yra visų, o ne vieno žmogaus rūpestis

Dažna situacija, kai vienas žmogus namuose tampa atsakingas už daugumą organizacinių smulkmenų. Su laiku tai ima varginti ir kelti nuoskaudų. Naudinga su šeima aiškiai pasidalyti, kas už ką atsakingas, ir šiuos susitarimus užrašyti.

Pavyzdžiui, vienas žmogus pasirūpina sąskaitomis ir registracijomis pas gydytojus, kitas prižiūri techninius reikalus namuose, trečias rūpinasi vaikų būreliais ir pan. Taip kiekvienas žino savo sritį, o atsakomybė nebūna nematoma ir savaime suprantama.

Kada verta naudotis priminimais ir kada geriau pasikliauti sąrašu

Skaitmeniniai priminimai telefone ar kalendoriuje labai padeda tiems smulkiems reikalams, kurie susiję su konkrečia data, pavyzdžiui, pratęsti draudimą ar atšaukti bandomąją prenumeratą. Tokiais atvejais pravartu iškart įsivesti priminimą, nelaukiant, kol „atsiras laiko“.

Kitiems darbams, kuriems data nesvarbi, dažnai pakanka nuolatinio sąrašo. Jei viską paversime priminimais, telefonas nuolat skambės, o dalis pranešimų bus atmetami iš įpročio. Gerai veikia derinys: tikrai terminuoti dalykai keliauja į kalendorių, o visa kita lieka bendrame sąraše.

Maži užbaigimai, kurie atlaisvina galvą

Smulkių buities reikalų valdymo esmė yra ne padaryti viską tobulai, o palaipsniui mažinti nesutvarkytų dalykų skaičių. Kiekvienas „uždarytas“ punktas sąraše sumažina foninį triukšmą ir sukuria jausmą, kad kasdienybė yra labiau kontroliuojama.

Galima nusistatyti labai žemą minimalų standartą, pavyzdžiui, per savaitę pasirūpinti bent trimis smulkiais reikalais iš sąrašo. Atrodytų nedaug, tačiau per kelis mėnesius taip susitvarkoma tai, kas kitais atvejais vilktųsi metų metus.