Kaip žingsnis po žingsnio susikurti asmeninį pinigų planą: gidas tiems, kurie niekada to nedarė

Daugelis žino, kad reikėtų „susitvarkyti pinigus“, bet sustoja ties šia mintimi. Atrodo, kad tam reikia sudėtingų lentelių, specialių programų ar didelių pajamų, o kasdienybė ir taip pilna rūpesčių.

Iš tiesų pradžiai pakanka paprasto, aiškaus plano ir kelių naujų įpročių. Asmeninis pinigų planas yra ne finansininkų žaislas, o kasdienis žemėlapis, padedantis matyti, kur nukeliauja pinigai ir ką galima pakeisti be didelio streso.

Kas yra asmeninis pinigų planas ir kam jis reikalingas

Asmeninis pinigų planas yra aiškiai aprašytas būdas, kaip naudosite savo pajamas per mėnesį ir metus. Tai ne tik išlaidų sąrašas, bet ir sprendimas, kokiai sričiai kiek skirsite, ką atidėsite ateičiai ir ko sąmoningai atsisakysite.

Toks planas reikalingas ne tik tiems, kurie „sunkiai verčiasi“. Jis padeda sumažinti įtampą dėl sąskaitų, tiksliau numatyti didesnes išlaidas, lengviau priimti sprendimus parduotuvėje ar svarstant, ar tikrai verta imti naują paslaugą ar paskolą.

Pirmas žingsnis: aiškiai susirašykite pajamas

Prieš pradedant planuoti išlaidas, reikia tiksliai žinoti, kiek pinigų ateina. Dažna klaida yra planą kurti pagal „apie tiek maždaug gaunu“, todėl verta skirti kelias minutes tiksliai peržiūrai.

Susirašykite viską, kas kartojasi bent kelis mėnesius: darbo užmokestį, papildomų darbų pajamas, pajamas iš nuomos, stipendijas. Atskirai pasižymėkite nereguliarias įplaukas, pavyzdžiui, premijas ar vienkartinius uždarbius, ir neįtraukite jų į kasmėnesį pagrindą.

Antras žingsnis: susivokite, kur dingsta pinigai

Jeigu niekada nefiksavote išlaidų, realybė dažnai nustebina. Atsimename nuomą ar paskolą, komunalinius mokesčius, maistą, bet praleidžiame smulkesnius dalykus, kurie per mėnesį sudaro gana didelę sumą.

Pradžiai užtenka vieno ar dviejų mėnesių stebėjimo. Galite naudoti telefono programėlę, paprastą užrašų knygelę ar skaičiuoklę. Svarbiausia, kad jums būtų patogu ir nereikėtų daug pastangų kiekvienąkart ką nors užrašyti.

Trečias žingsnis: suskirstykite išlaidas į kelias aiškias grupes

Kai matote, kam leidžiate pinigus, pabandykite padalinti išlaidas į kelių tipų grupes. Tai padės suprasti, ką būtina išlaikyti, o kur galima derėtis su savimi ir ieškoti alternatyvų.

• Privalomos išlaidos: būstas, komunaliniai mokesčiai, transportas iki darbo, būtiniausi vaistai, bazinis maistas.
• Sąlyginai įsipareigotos išlaidos: ilgalaikės sutartys, paslaugos, kurias teoriškai galima keisti ar atsisakyti, bet ne iškart.
• Lankstus laisvalaikis ir patogumai: kavinės, nebūtini pirkiniai, pramogos, impulsyvūs apsipirkimai.

Toks suskirstymas leidžia iškart matyti, kad ne visi pinigai „privalo“ būti išleidžiami būtent taip, kaip iki šiol.

Ketvirtas žingsnis: išgryninkite vieną ar du artimiausius tikslus

Be tikslo bet koks pinigų planas greitai tampa nuobodus ir sunkiai išlaikomas. Taupyti vien „dėl viso pikto“ psichologiškai daug sunkiau nei dėl aiškiai įvardyto tikslo.

Pasirinkite vieną ar du realistiškus tikslus artimiausiems 6–12 mėnesių, pavyzdžiui, sukurti nedidelę finansinę pagalvę, susimokėti už konkretų mokymąsi, turėti rezervą būsto remontui ar suplanuotam poilsiui. Kuo aiškesnis tikslas, tuo paprasčiau bus priimti smulkius sprendimus kasdienybėje.

Penktas žingsnis: nuspręskite, kokią sumą atidėsite pirmiausia

Daugelis santaupas palieka tam, kas lieka mėnesio pabaigoje. Toks būdas retai pasiteisina, nes pinigus išleisti visada atsiras priežasčių. Daug efektyviau iš anksto nuspręsti, kokią dalį pervesite iškart, kai tik gausite pajamas.

Pradėti galima ir nuo labai kuklios sumos. Svarbiau pats įprotis, kad pirmiausia atidedate bent nedidelę dalį savo tikslams ar atsargai, o tik po to planuojate likusias išlaidas. Vėliau, kai įprasite, sumą galima pamažu didinti.

Šeštas žingsnis: susikurkite mėnesio rėmus kiekvienai sričiai

Tikslas nėra suskaičiuoti iki paskutinio cento. Pakanka numatyti apytikrius rėmus, kiek norėtumėte skirti kiekvienai išlaidų grupei. Pavyzdžiui, maistui, transportui, laisvalaikiui, rūbams, prenumeratoms, netikėtoms smulkmenoms.

Jeigu turite būsto paskolą ar nuomą, pirma įrašykite šią sumą, tada įtraukite komunalinius mokesčius, būtinus vaistus, minimalias skolas. Tik po to paskirstykite, kiek galite skirti maistui ir kitoms sritims, kad liktų vietos santaupoms ir nebūtumėte priversti visko dengti kredito kortele.

Septintas žingsnis: iš anksto numatykite nelygias ir sezonines išlaidas

Metų eigoje vis pasikartoja išlaidos, kurios sugadina vieną konkretų mėnesį: draudimai, automobilio techninė apžiūra, didesnės dovanų sumos, mokslo metų pradžia. Jei apie jas susimąstome tik tą mėnesį, tenka skubiai taupyti ar skolintis.

Peržvelkite praėjusių metų banko išrašus ar prisiminkite didesnes išlaidas ir susirašykite jas sąraše. Tada kiekvieną padalinkite iš dvylikos ir nuspręskite, kokią nedidelę sumą kas mėnesį atidėsite, kad atėjus terminui turėtumėte bent dalį reikalingos sumos.

Aštuntas žingsnis: susikurkite trumpą savaitės rutiną

Vienkartinis planas mažai padės, jei jo niekaip neperžiūrėsite. Tam nereikia valandos ir sudėtingų skaičiuoklių, pakanka trumpos savaitinės rutinos, kuri padės pasitikrinti, ar einate ta kryptimi, kuria norite.

Skirkite maždaug penkiolika minučių vieną kartą per savaitę. Peržiūrėkite paskutinių dienų pirkimus, palyginkite su savo rėmais ir pagalvokite, ar reikia koreguoti likusios savaitės sprendimus, pavyzdžiui, paprastesnį meniu ar mažiau spontaniškų apsilankymų parduotuvėje.

Devintas žingsnis: sutarkite aiškias taisykles dėl impulsyvių pirkinių

Net geriausias planas subyra, jei nuolat pasiduodame akimirkos norams. Verta iš anksto nusistatyti keletą paprastų taisyklių, kurios padės išlaikyti balansą ir nesijausti per daug apribotiems.

• Susikurkite sumą, iki kurios galite pirkti nesitardami su savimi ilgai, o virš jos taikykite „pagalvojimo naktį“ taisyklę.
• Dideliems pirkiniams skirkite bent kelias dienas apmąstymui ir peržiūrėkite, ar jie dera su jūsų tikslais.
• Reguliariai peržiūrėkite pirkinių krepšelį prieš apmokėdami ir sąmoningai išimkite bent vieną nereikalingą daiktą.

Dešimtas žingsnis: nepamirškite lanksčiai taisyti plano

Pirmas pinigų planas retai būna tobulas. Jis yra startas, kurį per kelis mėnesius galima patobulinti pagal realų jūsų gyvenimo ritmą. Jei matote, kad nuolat viršijate vieną sritį, tai ženklas, kad reikia perskirstymo, o ne priekaištų sau.

Kartą per mėnesį peržvelkite bendrą vaizdą: ar artėjate prie tikslų, ką pavyko sutaupyti, kokios sritys nuolat „pabėga“. Pagirkite save už bet kokį pozityvų pokytį, net jei jis atrodo mažas. Pastovumas čia daug svarbesnis už idealų tikslumą.

Ką verta prisiminti pradedant

Asmeninis pinigų planas nėra bausmė ar savęs ribojimas visam laikui. Tai būdas sąmoningiau rinktis, kur nori, kad keliautų tavo pinigai, ir sumažinti netikėtumų skaičių.

Pradėkite nuo paprastų žingsnių, nebandykite per naktį pakeisti visų įpročių ir leiskite sau po truputį prisiderinti. Laikui bėgant planas taps įprasta gyvenimo dalimi, o sprendimai dėl pinigų nebekels tiek daug streso.