Kaip iš šaldiklio padaryti pagalbininką kasdienėje virtuvėje: ką verta užšaldyti ir ko geriau ne

Šaldiklis dažnai laikomas vieta atsargoms „juodai dienai“, tačiau tinkamai jį naudojant galima ženkliai sutaupyti laiko, pinigų ir sumažinti maisto išmetimą. Svarbu ne tik tai, ką užšaldome, bet ir kaip tai darome.

Kasdieniam žmogui pakanka kelių aiškių taisyklių ir kelių įpročių, kad šaldiklis taptų realiu pagalbininku planuojant valgymus, o ne chaotiška ledo dėže, kurioje dingsta produktai metams.

Kaip suplanuoti šaldiklio turinį, kad jis dirbtų jums

Prieš pradedant šaldyti viską iš eilės, verta pagalvoti, ką šeima iš tiesų dažniausiai gamina. Jei kas savaitę valgote sriubas, troškinius ar keptas bulves, šaldiklyje labiausiai pravers daržovių mišiniai, sultinys, pasiruoštos žolelės, o ne dešimtys neaiškių pusfabrikačių.

Naudinga skirstyti šaldiklio lentynas pagal paskirtį: viršutinėje laikyti paruoštą maistą ir pusgaminius greitiems vakarams, viduryje žalius produktus (mėsą, žuvį, daržoves), o apačioje sunkesnius gaminius, pavyzdžiui, sultinio konteinerius ar kepinius.

Ką tikrai verta turėti šaldiklyje visada

Yra keli produktai, kurie beveik kiekvienoje virtuvėje gali tapti „gelbėtojais“, kai nėra laiko ar jėgų gaminti. Laikant juos šaldiklyje, galima per kelias minutes sukurti visavertį patiekalą, o ne tiesiog sumuštinį.

Pravers šie pasirinkimai:

• Smulkinta mėsa arba paukštienagreitiems kotletams, troškiniams, makaronų padažams.
• Žuvis be ašakų(filė gabalėliais) kepti orkaitėje ar keptuvėje.
• Smulkintos daržovėssriuboms, apkepams, kiaušinienėms, padažams.
• Duonos riekelės ar batonėliai, kuriuos galima greitai paskrudinti ar panaudoti skrebučiams.
• Šaldytos uogoskošėms, kokteiliams, kepiniams.
• Sultinysmažesnėmis porcijomis, kad būtų patogu naudoti sriuboms ir padažams.

Šie produktai padeda išvengti situacijos, kai „nėra ką gaminti“, nors spintelėse ir šaldytuve dar yra ingredientų, kuriems tik reikia papildymo iš šaldiklio.

Produktai, kurie šaldiklyje dažniausiai nuvilia

Nors šaldyti galima daugelį produktų, ne visi po atitirpinimo išlaiko tekstūrą ir skonį. Nusivylimas dažnai kyla dėl to, kad tikimasi, jog produktas atrodys taip pat, kaip šviežias, nors jis labiau tinka termiškai apdirbtam patiekalui.

Prie jautresnių produktų priskiriami:

• Švieži agurkai, pomidorai, salotos– po atitirpinimo tampa vandeningi, labiau tinka troškiniams ar sriuboms, bet ne salotoms.
• Bulvės, ypač virtos, gali tapti miltingos ir pakitusi struktūra, jas geriau užšaldyti jau patiekalo dalyje (pavyzdžiui, troškinyje).
• Minkšti sūriai(varškės kremai, tepamieji) praranda vientisumą, todėl labiau tinkami vėliau kepti ar dėti į apkepus, o ne ant sumuštinio.
• Kiaušiniai su lukštušaldiklyje gali trūkti, be to, pasikeičia baltymo struktūra.

Jei norisi išmėginti, verta užšaldyti mažą kiekį ir pažiūrėti, kaip produktas atrodys po atitirpinimo būtent jūsų gaminamuose patiekaluose.

Kaip paversti likučius atsargomis vietoj šiukšliadėžės

Dažnai šaldiklis užsipildo atsitiktiniais likučiais, kurių niekas vėliau nebeatpažįsta. Kad taip nenutiktų, svarbu iš anksto nuspręsti, ką konkrečiai norite išsaugoti ir kaip vėliau tai bus panaudota.

Praktiškiausia šaldyti ne „viską iš eilės“, o tai, kas vėliau taps aiškia pagalba: virtus ryžius, apkepų ar troškinių porcijas, iš anksto apkeptą faršą, sutrintas uogas ar padažų dalis. Tai leidžia nenumatytais vakarais greitai sukomplektuoti vakarienę.

Žingsnis po žingsnio: kaip teisingai užšaldyti

Pirmas žingsnis visada yra atvėsinimas. Karšto ar šilto maisto negalima dėti tiesiai į šaldiklį, nes jis pakelia vidinę šaldiklio temperatūrą, gadina kitus produktus ir lėčiau užšąla pats. Maistą reikėtų atvėsinti kambario temperatūroje, o tada trumpam įdėti į šaldytuvą.

Antras žingsnis yra tinkama tara ir porcijos. Patogu naudoti sandarius plastikinius indelius, šaldymo maišelius ar specialias dėžutes: geriau šaldyti plonesnį sluoksnį, kad produktas greičiau užšaltų ir vėliau greičiau atitirptų. Vienai šeimos vakarienei galima rinktis vidutinio dydžio porcijas, užkandžiams ar pietų dėžutei – mažesnes.

Trečias žingsnis – žymėjimas. Ant kiekvieno indo ar maišelio verta užrašyti, kas tai yra ir kurią dieną užšaldyta. Tai padeda išvengti „slaptų“ paketėlių, kuriuos po metų tenka išmesti, nes nebeaišku nei turinys, nei amžius.

Kaip saugiai atitirpinti ir sunaudoti užšaldytą maistą

Saugumas ir skonis labai priklauso nuo to, kaip maistas atitirpinamas. Geriausia tai daryti šaldytuve, iš anksto, pavyzdžiui, iš vakaro. Taip produktas atšyla lėčiau ir mažiau rizikuojama, kad paviršius bus šiltas, o vidus dar sušalęs.

Jei reikia skubiai, kai kuriuos produktus galima atitirpinti šaltame vandenyje maišelyje arba naudoti mikrobangų krosnelės atitirpinimo funkciją, tačiau tada maistą geriausia iškart termiškai apdoroti ir nebeužšaldyti pakartotinai.

Praktiškai verta turėti kelis „budinčius“ receptus, kur įprastai sunaudojate atitirpintus produktus: daržovių sriuba, makaronų padažas su smulkinta mėsa, ryžių apkepas su daržovėmis, uogų padažas košėms ar blynams. Tai padeda nepalikti atitirpinto maisto šaldytuve dienoms.

Mažiau švaistymo ir daugiau ramybės kasdien

Šaldiklis gali būti triukšmo ir kaltės šaltinis, kai jame prikrauta neatpažįstamų paketėlių, arba aiškus pagalbininkas, kai žinote, kas ir kur sudėta. Užtenka kelių taisyklių: nešaldyti to, ko vėliau nemėgstate valgyti, porcijas dėti tokio dydžio, kokias realiai sunaudojate, ir nuolat „sukti“ atsargas, pirmiausia sunaudojant senesnes.

Norint pradėti, nebūtina pertvarkyti viso šaldiklio iš karto. Pakanka šią savaitę neišmesti kelių likučių, o juos tvarkingai užšaldyti, ir artimiausią vakarą vietoj užsakomo maisto išsitraukti savo paruoštą patiekalą. Taip po truputį formuojasi įprotis, kuris palengvina kasdienę virtuvę.