Kaip susitvarkyti naršyklės žymes ir istoriją: paprasti žingsniai mažiau chaotiškam naršymui internete

Per kelerius metus bet kuri interneto naršyklė prisipildo dešimčių ar net šimtų žymių, automatiškai saugomos paieškos istorijos ir prisijungimų. Iš pradžių tai atrodo patogu, tačiau ilgainiui naršymas tampa lėtas ir chaotiškas.

Tvarkingai sutvarkytos žymės ir racionaliai valdoma istorija padeda greičiau rasti reikiamas svetaines, mažina blaškymąsi ir netgi didina privatumą. Tai nėra sudėtinga, tik reikia skirti tam keletą minučių ir žinoti, nuo ko pradėti.

Kas yra žymės ir paieškos istorija, ir kodėl jos kaupiasi

Žymė yra išsaugota nuoroda į interneto svetainę, kurią galite pasiekti vienu paspaudimu. Dauguma naršyklių, pavyzdžiui, „Chrome“, „Firefox“, „Edge“ ar „Safari“, leidžia kurti žymių juostą, aplankus ir poaplankius.

Paieškos ir naršymo istorija yra automatiškai saugomas sąrašas visų jūsų aplankytų tinklalapių ir paieškų. Istorija naudinga, kai norite greitai grįžti į neseniai matytą puslapį, tačiau laikui bėgant jos kiekis tampa labai didelis.

Žymių ir istorijos perteklius lėtina paiešką, didina ekrano „triukšmą“ ir vilioja blaškytis, nes nuolat matote šimtus senų nuorodų, kurių realiai nenaudojate.

Kaip nuspręsti, ką pasilikti, o ko atsisakyti

Prieš imantis tvarkymo, verta nusistatyti aiškią taisyklę, kuri padės lengviau apsispręsti dėl kiekvienos žymės. Pavyzdžiui, „jei nenaudojau šios žymės per pastaruosius metus, ją trinų“ arba „pasilieku tik tas žymes, kurios padeda darbe ar kasdienybėje“.

Gera praktika yra skirstyti žymes pagal naudojimo dažnumą. Kasdien naudojamus puslapius verta laikyti lengvai pasiekiamoje žymių juostoje, rečiau naudojamus galima palikti aplankuose, o matomai nenaudojamas žymes geriau ištrinti.

Žymių juosta: jūsų „pirmas puslapis“ internete

Žymių juosta yra tas horizontaliai viršuje esantis sąrašas nuorodų, kurias matote atsidarę naršyklę. Dažnai ji būna perpildyta, todėl reikiamą svetainę surasti tampa sunku. Rekomenduojama joje laikyti tik 5–15 dažniausiai naudojamų nuorodų.

Pagalvokite, ką iš tikrųjų atsidarote beveik kasdien: gal tai elektroninis paštas, pagrindinės naujienos, banko puslapis, darbo įrankiai, kelios socialinių tinklų ar valstybinių paslaugų svetainės. Būtent jos turėtų patekti į žymių juostą.

Likusios žymės gali būti perkeltos į teminius aplankus, kad kiekvieną kartą neatitrauktų dėmesio. Pavyzdžiui, vietoje dešimčių atskirų receptų nuorodų juostoje geriau susikurti vieną aplanką „Receptai“ ir visas žymes laikyti jame.

Teminiai aplankai: kaip logiškai suskirstyti žymes

Vienas iš patogiausių būdų tvarkyti žymes yra susikurti kelis aiškius kategorijų aplankus. Pavyzdžiui: „Darbas“, „Asmeniniai finansai“, „Pirkimai“, „Kelionės“, „Mokymasis“, „Pramogos“, „Šeima“.

Svarbiausia, kad kategorijų nebūtų per daug ir jos nebūtų pernelyg abstrakčios. Jei sukursite dvidešimt aplankų, naršyti juose bus ne patogiau, o dar sunkiau. Geriau turėti kelias aiškias „stalčių“ grupes, kuriose lengvai rasite, ko reikia.

Jei tam tikrų žymių daugėja, vėliau galima jas skaidyti smulkiau. Pavyzdžiui, aplanke „Darbas“ atsiranda poaplankiai „Projektai“, „Dokumentai“, „Mokymai“. Svarbu pradėti nuo paprastos struktūros, o ne ieškoti tobulumo iškart.

Žymių pavadinimai: kodėl verta juos trumpinti ir pervadinti

Naršyklė automatiškai perima puslapio pavadinimą, tačiau jis dažnai būna ilgas ir mažai ką pasako. Vienas iš naudingiausių žingsnių tvarkant žymes yra jas pervadinti trumpais, aiškiais pavadinimais.

Pavyzdžiui, vietoje ilgo „Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos elektroninio deklaravimo sistema“ galima palikti „VMI deklaracijos“. Visi žodžiai, kurie jums nieko neprideda, gali būti pašalinti.

Trumpi pavadinimai ne tik lengviau įsimenami, bet ir leidžia daugiau žymių sutalpinti juostoje ar aplanke be horizontalaus slinkimo. Tai ypač patogu naudojant kompiuterį su mažesniu ekranu.

Paieškos istorija: kiek jos iš tikrųjų reikia

Daugelis žmonių niekada nesiima tvarkyti naršymo istorijos, nors ji kaupiama mėnesiais ar net metais. Tai ne tik apkrauna sąrašą, bet ir kelia papildomą riziką privatumui, ypač jei tuo pačiu kompiuteriu naudojasi keli asmenys.

Praktiškas požiūris yra pasilikti tik ribotą, aiškiai apibrėžtą laikotarpį. Pavyzdžiui, naudinga išlaikyti paskutinių kelių savaičių ar mėnesio istoriją, bet senesnius įrašus galima drąsiai ištrinti, jei juose nėra nieko svarbaus.

Daugelyje naršyklių galima pasirinkti, kad istorija būtų saugoma automatiškai ribotą laiką, po kurio senesni duomenys pašalinami. Tai padeda išvengti begalinio kaupimo ir sumažina rankinio tvarkymo poreikį.

Kada verta išvalyti istoriją ir slapukus

Visiškas istorijos ir slapukų išvalymas praverčia keliais atvejais: kai dalijatės kompiuteriu su kitais, naudojote svetimus įrenginius, pastebite keistą reklamą ar norite „nulinio lapo“ naujam etapui, pavyzdžiui, keisdami darbą ar įrenginį.

Reikia žinoti, kad išvalius slapukus, kai kurios svetainės paprašys iš naujo prisijungti, dings išsaugoti krepšeliai ar asmeniniai nustatymai. Todėl prieš tai pravartu įsitikinti, kad prisimenate svarbių paskyrų slaptažodžius arba naudojatės patikima slaptažodžių tvarkykle.

Jei nenorite išvalyti visko iš karto, dauguma naršyklių leidžia pasirinkti laikotarpį, pavyzdžiui, „paskutinė valanda“, „paskutinė diena“ ar „paskutinės 4 savaitės“. Taip galima ištrinti tik dalį istorijos ir slapukų.

Privatus naršymo režimas ir keli profiliai

Jei nenorite, kad tam tikra veikla būtų saugoma istorijoje, galima naudoti privatų naršymo langą. Jis neįrašo aplankytų puslapių ir paieškų į pagrindinę istoriją, nors pačios svetainės vis tiek gali rinkti duomenis.

Patogu susikurti atskirus profilius skirtingiems gyvenimo „vaidmenims“. Pavyzdžiui, vieną naršyklės profilį skirti darbui, kitą asmeniniam naudojimui. Taip atsiskiria žymės, istorija, įrašyti prisijungimai ir net plėtiniai.

Tokie profiliai ypač naudingi, jei dirbate nuotoliniu būdu ar naudojate tą patį kompiuterį ir darbui, ir asmeninėms reikmėms. Tai sumažina riziką netyčia atidaryti netinkamą paskyrą ar dokumentą ne tuo metu.

Kaip formuoti naują įprotį, kad netektų tvarkyti nuo nulio

Vienkartinis „generalinis“ žymių ir istorijos sutvarkymas duoda daug naudos, bet jei po kelių mėnesių viską kaupsite kaip anksčiau, chaosas greitai sugrįš. Vertinga susiformuoti kelis paprastus įpročius.

Pirma, prieš kuriant naują žymę, paklausti savęs, ar tikrai jos reikės. Jei puslapis reikalingas vienkartinei užduočiai, dažnai pakanka jį palikti atidarytą kelioms minutėms ar užsirašyti trumpą pastabą kitur.

Antra, kartą per mėnesį praskenuoti žymių juostą ir aplankus bei ištrinti akivaizdžiai nebereikalingus įrašus. Tokia „mini tvarka“ užtrunka kelias minutes, tačiau neleidžia sukaupti metų bagažo.

Kodėl tvarkingos žymės ir istorija pagerina kasdienybę

Tvarkinga naršyklė reiškia ne tik estetinę tvarką ekrane, bet ir mažesnį galvos skausmą bei mažiau blaškymosi. Kai reikiami puslapiai pasiekiami per kelis paspaudimus, nešvaistote laiko paieškoms ir nereikalingam naršymui.

Mažesnis informacinis triukšmas taip pat padeda susikaupti. Vietoje dešimčių spalvingų žymių ir ilgų istorijos sąrašų matote tik tai, kas jums iš tiesų svarbu šiandien. Tai ypač aktualu dirbant prie kompiuterio didžiąją dienos dalį.

Galiausiai, sąmoningai valdoma istorija ir prisijungimų duomenys didina privatumą. Mažiau nereikalingų įrašų reiškia, kad mažiau informacijos apie jūsų įpročius pasiekiama kitiems naudotojams ar tiems, kas galėtų patekti į jūsų įrenginį.